Susitikimas su rašytoju Alvydu Šlepiku

Renginio metu

Balandžio 10 d. Ignalinos ir Dūkšto bibliotekose viešėjo Alvydas Šlepikas – poetas, dramaturgas, aktorius, režisierius. Gyvenime dirbęs šaltkalviu, tekintoju, vėliau svečias studijavo Lietuvos muzikos akademijoje.

Rašyti pradėjęs dar vaikystėje 1994 m. debiutavo antologijoje „Svetimi", vėliau išleido dvi poezijos knygas „Taika tavo kraujui" ir „Tylos artėjantis", 2005 m. pasirodė novelių knyga „Lietaus dievas". Dabar dirba Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, rašo televizijos ir kino scenarijus, režisuoja televizijos serialus. „Atsisakyti negaliu nė vieno savo gyvenimo etapo. Viskas žmogui išeina tik į naudą", - vakaro metu sakė svečias ir atvirai su ironija pasakojo apie įvairius savo gyvenimo tarpsnius - tarnystę sovietų armijoje, darbo gamykloje patirtį, studijas, aktorystę apie tai, kokią didelę įtaką darė Vytauto Bložės, Marcelijaus Martinaičio, Sigito Gedos, Jono Strielkūno poezija. Rašytojas taip pat džiaugėsi gyvenime sutikęs Rimą Tuminą ir Dalią Tamulevičiūtę....

Vakaro vedėja Irena Šaltienė, įvairiais klausimais provokuodama rašytoją, pakvietė pakalbėti apie 2011 m. išleistą romaną „Mano vardas - Marytė", kuris yra tapęs akcijos „Metų knygos rinkimai 2012" nugalėtoju. Už šią knygą autorius taip pat buvo apdovanotas Patrioto, Rašytojų sąjungos premijomis. Romanas „Mano vardas – Marytė" – knyga apie „vilko vaikus". Tai - našlaičiai vokietukai, kurie asibaigus Antrajam pasauliniam karui, iš Rytų Prūsijos (dabartinės Kaliningrado srities), kad galėtų išgyventi, traukė į Lietuvą ieškoti maisto ir pastogės. Tų vaikų likimas Lietuvoje klostėsi įvairiai: vieni čia sukūrė šeimas, kiti sugebėjo grįžti į Vokietiją. Daugelis savo gimines Vokietijoje susirado būdami jau pagyvenę. Žinoma, kad jie prarado savo vaikystę, tapatybę, vardą, artimus žmones – prarado save. Lietuviai, pas kuriuos atėjo tie vaikai, dažnai būdavo labai atšiaurūs, šalti. Ne visi juos priimdavo maloniai. Buvo ir taip: kiaulės gardas, šalia – vaikas miega. Ir vergo dalią jiems teko patirti. Ūkininkas, priėmęs tokius vaikus į savo šeimą rizikavo būti išvežtas į Sibirą.

„Su knyga važinėjau po visą Lietuvą. Visur į susitikimus ateidavo žmonių, kurie galėdavo papasakoti apie savo arba savo kaimynų, giminių šeimose gyvenusius vokiečius arba vokiečių vaikus. Kai kurie gyveno šalia jų namų, miške. Į vakarus tie žmonės atsinešdavo nuotraukų", – pasakojo svečias.

Rašytojas prisipažino - jam ypač reikšmingas „Metų knygos" įvertinimas, nes tai skaitytojų įvertinimas, o kuriančiam žmogui svarbu, kad knygos skaitomos, kad apie jas diskutuojama. Knyga jau išversta į estų, rusų kalbas, o vokiečiai nori statyti filmą.

Renginys vyko įgyvendinant Comenius Regio partnerystės projektą „Skaitymo skatinimas ugdant kūrybiškumą“.
Šio projekto tikslas – įvairiais būdais skatinti vaikų skaitymą, ugdant kūrybiškumą, taip pat skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Projekto veikla finansuojama iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
Projektas vykdomas kartu su Vokietijos Biureno miesto savivaldybe. Projekto partneriai Lietuvoje – Ignalinos rajono savivaldybės administracija, Ignalinos gimnazija, Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Ignalinos kultūros ir sporto centras, Ignalinos rajono pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras.